žildinys

žildinỹs sm. (3^b) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, (3^a) Sr, Kv 1. Yl, Škn, Krš, Užv, Kž sukrešintas grūstų kanapių pienas ar iš jo padarytas valgis: Gerai buvo i tas kanapių žildinỹs, jug ne badai DūnŽ. Padirbdavo ir tokį žil̃dinį: pakaitins ant ugnies, ta tą kanapių pieną sutrauka Krp. Nors buvo tik advento pradžia, bet pasninkiški valgiai – čiulkinys, žildinys, rasalas – spėjo įgristi A.Gric. Pasninke verda iš kanapių žildinį Žem. Kanapių žildinį vartojo su bulvėm, duona ir miežių miltų paplotėliais Žg. | Kanapių pienu apipila raugintus batvinius su cebulėms ir vadina žildiniu Lk. 2. Kos210, Jn(Kv), J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ rūgusio pieno krekučiai: Žildinỹs yra kildytas pienas J. Kad kaitino pieną, žildiniai sutraukti, t. y. pienas be parūgų J. Į žildinius sukrekė[ja] pienas balinant barščius J. I paskiau rūgštą pieną imsi samčiais i dėsi tokius žil̃dinius Žd. Iš tokių dirba, sako, žildinių̃ tus sūrius Šts. Rūgštas pienas sušoka į žìldinius LKT47(Trkn). Biškį ant viršu y[ra] to kastinio, o viduo žildinỹs Ms. Veizėk, koks mūso [geras] pienas – vieni žildiniaĩ Kl. Nesupilk visų žildinių̃ į sūrį, palik i vištyčiams Slnt. Padėjo pieną – vienos parūgos, susilažinęs žildinelio nerastumi Plt. 3. IM1846,22, G122, J.Jabl(Ms), DŽ, NdŽ, Skd varškė: Parūgas nupildavo, o žìldinius sukratydavo į puodą Plt. Kaip nusisto[ja] ant viršaus žildiniai, supila į sūrmaišį i paslėga Pln. Ančlipęs [vaikis] pamatė vieną indą, kuriame buvę (arba buvusys) žildiniaĩ VoL318(Kv). Tuodu kauku, pamačiusiu, jog inde ne žildiniai, bet mėšlai, pradėjo tarp savęs šnekėtis A.Sal. Jeigu jau karštas y[ra] [pienas], išeina į tokius kietus žil̃dinius Sd. ^ Ryna kaip kalakutas žildinius LTR(Kv). 4. prk. gabalas: Prasto dalgio akuotas žildiniaĩs krimta Šts.